 |
|
Joga - gyvenimo būdas. Iki tol gyvenimas nebuvo blogesnis ir tekėjo savo vaga. Tačiau jaučiu, kad su Joga jis ima keistis, įgauna kitas spalvas, daugumos dalykų prasmė kinta. Man jis gražus. Niekada neišdrįsiu teigti, kad galima viską išmokti ir patirti. Spėju, kad jogos kelias begalinis ir ateities vizijos gundo. |
|
|
Jogos kelyje įžvelgiu vien privalumus. Tai - fizinis ir dvasinis saviugdos būdas, prieinamas bet kuriam žmogui, kuris nori pasaulį matyti ne vien tik kaip kasdieninę niūrių spalvų rutiną. Žengiant šiuo keliu teigiami gyvenimo potyriai įtraukia į nesustojamą judėjimą pirmyn. Ateities potyrių siekis - tai tarsi nesustabdomas amžinasis variklis. Man regis, kiekvienas šis žingsnis daro mus laimingesnius. |
|
|
Matavimas
Gimtadieniai, metinės,
atminimo dienos, šventės
Matuoja, kiek pažengėme į priekį.
Kiek jums metų? Ar, atsigręžę ir pažvelgę atgal, liekate patenkinti savo gyvenimu?
Kiek laiko esate pasišventę ieškojimams? Ar galite pasakyti, kad prabėgę metai buvo nepertraukiama pažanga?
Kiek laiko praėjo nuo kurio nors reikšmingo įvykio pasaulyje? Ar pasaulis bent kiek pasistūmėjo kurdamas visuotinę gerovę?
Ar šiandien galite švęsti? Ar nuo praėjusių atostogų daug ką nuveikėte? toliau → |
|
 |
Jogos kilmė yra indiška, amžius - keli tūkstančiai metų. Šio meno ir mokslo paskirtis - stiprus ir disciplinuotas kūnas, ramus ir meditacijai paruoštas protas.
Truputį daugiau nei prieš šimtmetį joga pradėta taikyti vakarietiškam gyvenimo būdui.
Populiari HATHA jogos atšaka pradėta praktikuoti ir Lietuvoje. Save laikome šios pakraipos atstovais.
HATHA joga apima kūno pozas, kvėpavimo pratimus, pojūčių atitraukimą, dėmesio koncentravimą ir meditaciją.
Siekimas sėkmingai žengti jogos keliu vaizdžiai apibūdinamas lipimu pakopomis. |
|
|
 |
1. JAMA. Moraliniai etiniai principai, kurie nurodo, ko nereikėtų daryti. Primena 10 Dievo įsakymų.
2. NIJAMA. Nurodymai, ką reikėtų daryti einant dvasinio tobulėjimo keliu. Vidinės disciplinos principai nuo higienos iki savišvietos.
3. ASANOS. Tai kūno pozos, sportiškoji jogos dalis.
4. PRANAJAMA. Energijos valdymas kvėpavimu. Sakoma, kad žmogui duotas fiksuotas kvėpavimų skaičius, naudokime juos prasmingai.
5. PRATJAHARA. Vidinė praktika. Protas nuraminamas, dėmesys nusistovi, mūsų jutimo organai stebi vidinį pasaulį. toliau → |
|
|
| |
Gal tai sportas? Kas čia kitaip? |
Visada bandoma teigti, kad Joga – tai ne sportas. Tačiau sportiškumo joje daug, nes didžiąja dalimi ji apima kūno discipliną.
Jogos pozos, vadinamos ASANOMIS, yra tikri sportiniai iššūkiai. Tik esmė ta, jog sporte vertinamas galutinis tobulas rezultatas. O praktikuojantis jogą žmogus vertina asaną kaip veiksmą, kurį tobulina galbūt visą gyvenimą. Ir tas veiksmas tiek pradedančiam, tiek pažengusiam duoda savo naudą, jei žvelgsime iš terapinės pusės bei vertinsime kūno energetinius procesus.
ASANOS, atliekamos kartu su energetiniais užraktais (bandhomis), kvėpavimo pratimais (pranajama), perėjimais ir judesiais tarp asanų (vinjasomis), bei tam tikra dėmesio ir proto būkle, pakylėja jogą aukščiau sportinių pratimų. Tai yra išskirtinė praktika. |
|
|
|
| |
|
 |
|
