 |
Sėdi senas žmogus ant granito laiptų.
Pirštais užgauna jam brangią gitarą.
Stygos virpa jausmingai;
Širdžiai atverti nebūtini klausytojai.
Berniukas geidžia išmokti jo stiliaus. „Stiliaus? — suklūsta žmogus. —
Mano stilius — Tai ilgas gyvenimo kelias,
širdies skausmas Ir džiaugsmas, ir meilė žmonėms,
ir vienatvė. Ir karas bei jo žiaurybės. Ir kūdikio gimimas. Tėvų bei draugų laidojimas. Mano tonacija —
septynios žvaigždės žvaigždyne. Tuštuma mano gitaroje —
erdvė tarp dangaus ir žemės. Kaip galėčiau tave išmokyti savo stiliaus? Tu gyveni savo gyvenimą, tu dar jaunas".
Kiekvienas turime savą gyvenimo stilių. Seniesiems yra į ką atsigręžti. Jauni — pilni energijos. Mes galime vieni iš kitų pasimokyti, bet negalime turėti to, ką turi kita karta. Kiekvieną suformavo savas laikmetis, ir retai kas peržengia jo ribas.
|
|
|
