 |
Atsistok ties bedugne,
Ta egzistencine tamsa,
Ir šūktelk į tuštumą.
Ji būtinai atsilieps.
Bedugnė čia išreiškia mūsų žmogiškosios būties dilemas, pojūtį, kad ši būtis pernelyg atsitiktinė, pernelyg beprasmė. Ar yra kokia tvarka? Ar yra kokia jėga, kuri viską rikiuoja? Tai svarbūs klausimai, tokie svarbūs, kad egalime pasikliauti vien šventraščiais, o turime ištirti viską patys.
Dao sekėjai lygina tuštumą su slėniu. Slėnis yra tuštuma, tačiau ji naši ir pozityvi — sutelkia vandenį, reikalingą augalams, leidžia saulės šviesai užtvindyti slėnį. Jos atvirumas teikia ramybę žmonėms ir gyvuliams. Tuštuma neturėtų bauginti. Atvirkščiai, joje slypi visos galimybės. Pažvelkite vidun, sušukite ne tik balsu, bet visa savo esybe. Jei jūsų riksmas tikras ir nuoširdus, būtinai atsilieps aidu. Tai ir bus mūsų egzistencijos patvirtinimas — esame teisingame kelyje. Šitaip padrąsinti galime gyventi ir gilintis į būtį toliau. Tuomet tuštuma, užuot gąsdinusi, bus ištikima bendrakeleivė.
|
|
|
