 |
Pavasaris — tai pagyrūniškų
pareiškimų metas.
Rudeniop žmogus atranda keletą
tikrų dalykų.
Gyvenimas — slaptis ir dviprasmybė,
Artėjant žiemai, atrodo mielas ir jaukus.
Kol esame jauni, visko imamės pakiliai. Manome, kad pasaulis tikrai turi nusilenkti mūsų valiai ir kad mes tikrai atnešime daug naudos. Socialinė neteisybė bus įveikta, į svarbius klausimus bus atsakyta.
Kartą nuėjau aplankyti patyrusios rašytojos. Nors seniai pasitraukusi iš aktyvios veiklos, žilaplaukė ir trapi, ji tebebuvo skvarbaus ir aštraus proto. Aš buvau tik pradėjęs rašyti, o ji — suredagavusi daugybę garsių autorių. Aš jai išpasakojau visus.savo rūpesčius ir apibėriau klausimais, į kuriuos nebuvo atsakę mano mokytojai. Po daugelio mano klausimų ji tik pasakydavo: „Taip". Ji žinojo visus atsakymus, visas išimtis ir suprato, kad geriausia, ką vyresnis žmogus gali pasakyti jaunesniam, yra „Taip". „Taip" — kaip patvirtinimas. „Taip" — atseit, ieškok toliau. "Taip" — lyg nebūtų galutinio atsakymo.
Buvau įpratęs tuoj pat atsikratyti kasdienių rūpesčių. Dabar nebesu toks nekantrus. Ar mokslas, ar religija — kuris teisingai supranta reiškinius? Ar gėris ir blogis yra metafizinio lygmens? Ar yra vienas, ar daugybė dievų, o gal nėra jokio? Yra šimtai atsakymų į šiuos klausimus. Visi jie žinomi, bet visi prieštarauja vienas kitam. Šiandien man atrodo, kad tai puiku. Tegul būna šimtai atsakymų ir nė vieno visiškai teisingo. Užtenka tik užduoti klausimus.
|
|
|
