Stiprumas 


Dao — keistai bespalvis,
Ir vis tik nepaprastai stiprus.
Jis pagauna lyg potvynio banga.

Senieji raštai Dao apibūdina kaip bespalvį. Ką tuo norėta pasakyti? Kai dievai pasirodo akinančios šviesos blyksniuose, kai pragaras žiojėja liepsnomis ir kibirkštimis, tai kodėl Dao, esantis virš visa ko, yra toks keistai bespalvis? Apibūdinimas „bespalvis" reiškia, kad Dao yra iš viso neapibūdinamas. Kai jūs patirsite, išgyvensite Dao, suvoksite, kad esate apimtas kažko palankaus. Tačiau tos būsenos jūs visiškai neįstengsite išreikšti žodžiais ar pakartoti. Iš tikrųjų kuo labiau jūs bandysite prie Dao ką nors „prisegti", tuo labiau jis darysis neapčiuopiamas. Paradoksas, kad tas, kuris neturi jokių spalvų, gali būti toks stiprus, pagaulus, nepamirštamas. Ar teko jums kada nors dalyvauti rungtynėse, pavyzdžiui, žaisti futbolą? Ar teko pajusti tą „saldybę", kai viskas vyksta sklandžiai, beveik be pastangų? Pagautas tokios akimirkos, ar nesakėte sau: „Nedaryk nieko, nesugadink; nesakyk nieko, nenubaidyk". Tas jausmas — tik nuotrupa to, kas būna esant su Dao. Jei bandėte nutraukti tą keistą būseną, negalėjote. Jei bandėte atkartoti tą būseną per kitas rungtynes, nieko neišėjo. Jei bandėte ja pasinaudoti ar paaiškinti, kas įvyko, nesugebėjote. Vėliau pasvarstę, kas įvyko, supratote, kad tas stiprus jus apėmęs išgyvenimas net kitus paveikė, viską priešais jus nušlavė. Tai, ką jautėte, buvo Dao.